Kodėl mokymosi namuose grafikas yra būtinas, o ne prabanga
Žinot, kai pradėjome mokytis namuose su savo vaikais, pirmąsias savaites buvo visiškas chaosas. Vaikas prisėsdavo prie knygų kada nori (o dažniau – nenori), aš bandžiau derinti darbą su mokymu, ir viskas baigdavosi tuo, kad matematika likdavo 21 valandai, o skaitymas – rytui, kai jau visi pavargę ir erzlūs.
Tada supratau paprastą tiesą: mokymasis namuose be grafiko yra kaip kelionė be žemėlapio. Gali ir pasieksi kažkur, bet kelias bus daug ilgesnis ir vargingesnis nei reikia. Grafikas nėra taisyklių rinkinys, kuris varžo laisvę – tai struktūra, kuri iš tikrųjų tą laisvę ir suteikia.
Kai yra aiškus planas, vaikas žino, ko tikėtis. Jis gali psichologiškai pasiruošti matematikai, kuri gal nėra jo mėgstamiausia, bet bent jau žino, kad po jos laukia meno pamoka ar laisvas laikas. O jums, kaip tėvams, grafikas padeda organizuoti savo dieną taip, kad spėtumėte ir dirbti, ir mokyti, ir tiesiog būti žmogumi, o ne tik mokytoju.
Nuo ko pradėti: pažinkite savo šeimos ritmą
Štai kur daugelis klysta – jie bando nukopijuoti kažkieno kito grafiką arba laikytis tradicinės mokyklos tvarkos. Bet jūsų šeima nėra kaip visos kitos, ir tai puiku! Kai kurie vaikai yra ryto žmonės, kurie 7 valandą jau pilni energijos ir nori spręsti sudėtingiausias matematikos užduotis. Kiti – ne.
Mano vyresnioji duktė, pavyzdžiui, pirmąją valandą po pabudimo yra tarsi zombis. Bandyti jai tuo metu dėstyti gramatikos taisykles – tas pats kas kalbėtis su siena. Bet apie 10 valandą ji „įsijungia” ir gali susikaupti kelias valandas iš eilės. Jaunesniajam sūnui, priešingai, geriausia mokytis anksti ryte, kol dar neįsisiūbavęs.
Praleiskite savaitę stebėdami: kada jūsų vaikas labiausiai susikaupęs? Kada jis turi daugiausiai energijos? Kada jam sunkiausia sėdėti vietoje? Užsirašykite pastebėjimus. Taip pat pagalvokite apie savo pačių ritmą – kada jūs galite skirti daugiausia dėmesio mokymui, o kada jums reikia dirbti ar tvarkyti kitus reikalus?
Realistiškas laiko planavimas: mažiau tikrai yra daugiau
Štai dar viena klasikinė klaida, kurią ir aš padariau: pirmąjį mūsų mokymosi namuose grafiką sudariau taip, tarsi mano vaikai būtų mokymosi robotai. Matematika – 2 valandos, lietuvių kalba – 1,5 valandos, gamtos mokslai – valanda… Teoriškai per dieną turėjome išmokti daugiau nei universitetinėje paskaitoje.
Realybė buvo kitokia. Po 30 minučių intensyvios matematikos mano sūnui reikėjo pertraukos. Ne penkių minučių, o tikros pertraukos – pabėgioti, užkąsti, padaryti kažką visiškai kitoniško. Ir tai visiškai normalu!
Vaikai gali susikaupti daug trumpiau nei suaugusieji. Pradinukams 20-30 minučių vieno dalyko yra maksimumas. Paaugliams – gal valanda, bet ne daugiau. Tarp užsiėmimų būtinai reikia pertraukų, ir ne tų formalių „5 minutės tarp pamokų”, o tikrų – 15-20 minučių, kai galima judėti, užkąsti, pakeisti aplinką.
Mano patarimas: pradėkite nuo mažiau, nei manote, kad reikia. Jei manote, kad matematikai reikia valandos, planuokite 40 minučių. Geriau baigti su jausmu „galėtume dar”, nei su noru mesti viską ir pabėgti.
Kaip sukonstruoti dienos grafiką, kuris tikrai veikia
Gerai, dabar prie konkretybių. Kaip tas grafikas turėtų atrodyti? Čia nėra vieno teisingo atsakymo, bet yra keletas principų, kurie veikia daugumai šeimų.
Pradėkite nuo fiksuotų dalykų. Kokios jūsų šeimoje yra neliečiamos rutinos? Pusryčiai, pietūs, vakarienė? Gal tėtis dirba iki tam tikros valandos? Gal vaikas lanko užsiėmimus už namų? Pažymėkite šiuos dalykus grafike pirmiausia – tai jūsų atspirties taškai.
Sunkiausius dalykus dėkite į geriausią dienos laiką. Jei matematika jūsų vaikui sudėtinga, nedėkite jos į dieną pabaigą, kai jis jau pavargęs. Dėkite tada, kai jo smegenys veikia geriausiai. Lengvesnius, malonesnius dalykus galite palikti vėlesniam laikui.
Subalansuokite aktyvų ir ramų mokymąsi. Po matematikos, kuri reikalauja daug protinio darbo, dėkite kažką, kas leidžia judėti – fizinį ugdymą, eksperimentą, meną. Nesudėkite visų „sėdimų” dalykų iš eilės.
Štai kaip gali atrodyti pavyzdinis pradinuko grafikas:
- 8:00-8:30 – Pusryčiai ir pasiruošimas
- 8:30-9:00 – Matematika (sunkiausias dalykas, kai smegenys švieži)
- 9:00-9:20 – Pertrauka (judėjimas, užkandis)
- 9:20-9:50 – Lietuvių kalba (skaitymas, rašymas)
- 9:50-10:10 – Ilgesnė pertrauka
- 10:10-10:40 – Gamtos mokslai arba socialiniai mokslai
- 10:40-11:30 – Kūrybinė veikla (menas, muzika, rankdarbiai)
- 11:30-12:30 – Pietūs ir laisvas laikas
- 12:30-13:00 – Skaitymas malonumui arba edukaciniai žaidimai
Matote? Tai nėra 8 valandų mokyklos diena. Tai apie 3-4 valandas intensyvaus mokymosi su pertraukomis. Ir tai visiškai pakanka pradinukui!
Savaitės planavimas: kodėl ne visi dalykai turi būti kasdien
Vienas didžiausių mano atradimų buvo supratimas, kad ne visus dalykus reikia mokytis kasdien. Tradicinėje mokykloje taip daroma dėl logistikos – reikia sudėlioti 30 vaikų tvarkaraštį. Bet namuose? Jūs galite būti lankstesni.
Matematika ir lietuvių kalba – taip, šie dalykai turėtų būti kasdien arba bent 4-5 kartus per savaitę. Tai pagrindiniai įgūdžiai, kuriems reikia nuoseklumo. Bet gamtos mokslai? Istorija? Geografija? Šiuos dalykus galite gilintis 2-3 kartus per savaitę, bet ilgiau ir intensyviau.
Mes darome taip: pirmadieniais ir trečiadieniais – gamtos mokslai, antradieniais ir ketvirtadieniais – socialiniai mokslai (istorija, geografija). Penktadieniai – projektų diena, kai vaikai gali pasirinkti, ką nori gilinti. Gal nori padaryti eksperimentą, gal nori skaityti apie dinozaurus, gal nori kurti.
Tokia sistema leidžia giliau pasinėrti į temą, o ne tik paviršutiniškai ją paliesti. Užuot 20 minučių skaitęs apie fotosintezę, vaikas gali praleisti valandą darydamas eksperimentą, žiūrėdamas video, piešdamas diagramas.
Lankstumo įtraukimas: kai grafikas tampa tarnaitoju, o ne šeimininku
Dabar svarbi tema: grafikas turi jums tarnauti, o ne jūs grafikui. Aš žinau šeimas, kurios taip griežtai laikosi grafiko, kad jei kas nors nukrypsta 15 minučių, visi streso kupini. Tai ne ta linkme.
Grafikas yra gairė, o ne įstatymas. Bus dienų, kai viskas klostysis kitaip. Vaikas prastai miegojo? Gal šiandien praleiskite sunkiausią dalyką ir darykite ką nors lengvesnio. Puiki saulėta diena po savaitės lietaus? Gal verta išeiti į gamtą ir paversti tai gamtos mokslų pamoka.
Mes namuose turime „plano A” ir „plano B”. Planas A – tai mūsų įprastas grafikas. Planas B – tai supaprastinta versija sunkesnėms dienoms: tik matematika ir skaitymas, viskas kita – lanksčiai. Ir yra „planas C” – visiškai laisva diena, kai tiesiog skaitome, žaidžiame edukacinius žaidimus, žiūrime dokumentinius filmus.
Taip pat palikite vietos spontaniškumui. Jei vaikas staiga susidomėjo kažkokia tema – leiskite jam tą dieną pasigilinti į ją, net jei tai nėra grafike. Štai tokios akimirkos, kai vaikas mokosi iš tikros motyvacijos, yra neįkainojamos.
Kaip įtraukti vaiką į grafiko kūrimą (ir kodėl tai svarbu)
Štai ko aš nedariau pirmaisiais metais ir ko labai gailėjausi: nekonsultavausi su vaikais dėl grafiko. Aš tiesiog padariau planą ir paskelbiau: „Štai kaip dabar gyvensime.” Vaikai jautėsi tarsi jiems būtų primestas dar vienas režimas, tik šįkart namuose.
Kai pagaliau atsisėdome visi kartu ir pradėjome kalbėtis apie tai, kaip jie nori, kad atrodytų jų mokymosi diena, viskas pasikeitė. Paaiškėjo, kad vyresnioji nori pradėti vėliau, bet dirbti ilgiau be pertraukų. Jaunesnysis nori dažnesnių, bet trumpesnių pertraukų. Abu norėjo daugiau laiko projektams, kurie jiems įdomūs.
Leiskite vaikui turėti balsą. Tai nereiškia, kad jis diktuoja visas sąlygas – jūs vis dar esate suaugęs žmogus ir galite pasakyti „ne, matematikos praleisti negalime”. Bet jis gali pasirinkti, ar matematika bus ryte ar po pietų. Gali pasirinkti, ar nori trumpesnes pertraukas dažniau, ar ilgesnes rečiau. Gali pasiūlyti, kokius projektus norėtų daryti penktadieniais.
Kai vaikas jaučia, kad turi kontrolę bent dalį savo dienos, jis daug labiau bendradarbiauja. Ir tai logiška – mes, suaugusieji, irgi nenorime, kad mums kas nors diktuotų kiekvieną minutę, tiesa?
Technologijos ir įrankiai, kurie palengvina gyvenimą
Nereikia būti technologijų guru, kad sukurtumėte veikiantį grafiką, bet keletas įrankių tikrai gali padėti.
Vizualus grafikas – ypač svarbu jaunesniems vaikams. Mes naudojame didelę lentą virtuvėje, kur spalvotais lipniais lapeliais pažymėti skirtingi dalykai. Mėlynas – matematika, žalias – gamtos mokslai, raudonas – lietuvių kalba ir t.t. Vaikas gali fiziškai nuimti lapelį, kai baigia užsiėmimą. Tai duoda tą patenkinimo jausmą.
Laikmačiai – gelbėtojai, kai reikia laikytis laiko. Užuot šaukus „dar 5 minutės!”, nustatykite laikmatį. Kai jis suskamba, vaikas žino, kad laikas baigėsi. Tai nėra mama priekaištauja – tai objektyvus faktas.
Planavimo programėlės – jei jums patinka skaitmeniniai sprendimai, yra daugybė programų. Mes naudojame „Trello” savaitės planui – kiekvienam vaikui atskira skiltis, kiekvienai dienai atskiras kortelė. Vaikai gali patys pažymėti, ką baigė. Bet atvirai? Popierinė versija ant šaldytuvo veikia lygiai taip pat gerai.
Rutinos kortelės – ypač pradinukams. Kortelės su paveikslėliais, rodančiais seką: pusryčiai → dantų valymas → matematika → pertrauka ir t.t. Vaikas gali sekti korteles ir žinoti, kas toliau, net jei dar neskaito laikrodžio.
Bet štai ką noriu pasakyti: nepersistenkite su įrankiais. Pradėkite paprastai – popierius ir pieštukas. Jei reikia ko nors sudėtingesnio, jūs patys tai pajusite.
Kai viskas eina ne pagal planą: klaidos ir kaip jų išvengti
Leiskite pasidalinti savo didžiausiomis klaidomis, kad jūs jų nepakartotumėte.
Klaida #1: Per daug ambicinga. Pirmasis mano grafikas buvo tarsi olimpinio sportininko treniruočių planas. Rezultatas? Po savaitės visi buvome išsekę ir nusiminę. Pradėkite nuo mažiau. Visada galite pridėti daugiau, bet sunku atimti, kai vaikas jau įpratęs prie lengvesnio režimo.
Klaida #2: Jokio lankstumo. Kai laikausi grafiko taip griežtai, kad atsisakiau eiti į netikėtą muziejaus ekskursiją, nes „tai ne grafike”, supratau, kad kažkas negerai. Mokymasis vyksta ne tik prie stalo su vadovėliais.
Klaida #3: Ignoravimas pertraukų. Bandžiau „sutaupyti laiko” praleisdama pertraukas. Rezultatas? Vaikas buvo nesutelktas, erzlus, ir viskas užtrukdavo dvigubai ilgiau. Pertraukos nėra laiko švaistymas – jos yra būtinos smegenims apdoroti informaciją.
Klaida #4: Vieno grafiko taikymas visiems vaikams. Jei turite kelis vaikus, jie tikriausiai skirtingi. Tai, kas veikia vienam, gali visiškai neveikti kitam. Gali būti bendras šeimos ritmas, bet kiekvienas vaikas gali turėti savo niuansus.
Klaida #5: Nepersvarstau grafiko. Tai, kas veikė rugsėjį, gali neveikti sausį. Vaikai auga, keičiasi, jų poreikiai keičiasi. Kas kelis mėnesius atsisėskite ir įvertinkite: ar grafikas vis dar veikia? Ko reikia pakeisti?
Kasdienybė su grafiku: kai teorija tampa praktika
Gerai, turite grafiką. Dabar kaip juo gyventi kasdien, kad tai netaptų dar vienu streso šaltiniu?
Rytinė rutina yra pagrindas. Jei rytas prasideda chaotiškai, visa diena bus chaotiška. Mes turime paprastą rytinę rutiną: pabusti, pasirengti, pusryčiai, dantų valymas, 15 minučių laisvo laiko (vaikas gali žaisti, skaityti, ką nori), paskui prasideda mokymasis. Ši rutina yra automatinė – nereikia galvoti, kas toliau.
Vizualūs priminjimai padeda visiems. Ant sienos kabantis grafikas, kuriame visi mato, kas vyksta, sumažina klausimų „ką dabar darysime?” skaičių. Vaikas gali pats pažiūrėti ir žinoti.
Šventė mažų pergalių. Kai vaikas laikosi grafiko visą savaitę, tai verta paminėti. Gal penktadienio vakarą žiūrite filmą kartu, gal einate į parką, gal tiesiog pasakote „puikiai padirbėjai šią savaitę”. Pozityvus sustiprinimas veikia geriau nei bausmės už nukrypimus.
Būkite pavyzdys. Jei jūs patys nesilaikote jokios rutinos, sunku tikėtis, kad vaikas laikysis. Kai vaikas mato, kad ir jūs turite savo darbo laiką, savo pertraukas, savo struktūrą, jis supranta, kad tai normalu.
Ir štai kas svarbiausia: leiskite sau būti žmogumi. Bus dienų, kai viskas eis šuniui ant uodegos. Kai vaikas atsisakys mokytis, kai jūs būsite per daug pavargę, kai gyvenimas tiesiog įsikiš. Tai normalu. Viena prasta diena nesugadins viso mokymosi proceso. Rytoj bus nauja diena, nauja galimybė.
Kai grafikas tampa jūsų šeimos ritmu
Po kelių mėnesių su grafiku pastebėsite keistą dalyką: jums nebereikės į jį žiūrėti. Jis taps jūsų šeimos ritmu, natūraliu dienos tėkme. Vaikas žinos, kad po matematikos eina pertrauka, po pertraukos – skaitymas. Jums nereikės priminti, raginti, stumti.
Tai nėra todėl, kad jūsų vaikas staiga tapo idealiu mokiniu. Tai todėl, kad struktūra tapo įpročiu, o įpročiai yra lengvi. Pirmąsias savaites reikia pastangų, disciplinos, priminimų. Bet paskui tai tampa tiesiog tuo, kaip jūs gyvenate.
Ir štai kas nuostabu: kai turite patikimą struktūrą, jūs galite būti lankstesni. Skamba paradoksaliai, bet tai tiesa. Kai žinote, koks yra jūsų „normalus” grafikas, lengviau nuspręsti, kada galite nukrypti. Kai neturite jokios struktūros, kiekvienas sprendimas tampa sunkus, nes nėra atskaitos taško.
Mokymasis namuose su grafiku nėra apie tobulumą. Tai apie tai, kad sukurtumėte aplinką, kurioje vaikas gali mokytis efektyviai, o jūs galite mokyti nesijausdami išsekę. Tai apie balansą tarp struktūros ir laisvės, tarp plano ir spontaniškumo.
Jūsų grafikas bus unikalus, nes jūsų šeima unikali. Gali prireikti laiko jį surasti – kelių savaičių, gal kelių mėnesių bandymų ir klaidų. Bet kai jį rasite, pajusite. Dienos taps sklandesnės, mokymasis – malonesnis, o jūs visi – laimingesni. Ir argi ne dėl to visa tai darome?
