Kiekvienas, kas nors kartą skubėjo į orą uostą likus valandai iki registracijos pabaigos, žino tą jausmą – stovi prieš atvirą lagaminą ir spėlioji, ką dar reikės. Tiesa ta, kad pakavimasis nėra talentas, su kuriuo gimstama. Tai tiesiog įprotis, kurį susikuria žmonės, keliaujantys dažnai.
Štai keletas dalykų, kuriuos jie daro kitaip.
1. Sąrašas rašomas iš anksto, ne pakavimosi metu
Skamba banaliai, bet būtent čia dažniausiai prarandamas laikas. Kai bandai vienu metu ir galvoti, ir dėti daiktus, procesas užsitęsia. Patyrę keliautojai sąrašą turi arba telefone, arba galvoje – jis nesikeičia kelionė po kelionės, keičiasi tik oro sąlygos.
2. Drabužiai renkami pagal spalvų derinimą, ne pagal kiekį
Vietoj to, kad į lagaminą kiš viską, kas gali prireikti, jie pasirenka vieną ar dvi bazines spalvas, prie kurių tinka viskas kita. Taip nereikia galvoti, ką su kuo derinti – viskas dera su viskuo.
3. Ritinėlis, ne lankstymas
Marškinėliai, kelnės, apatiniai – viskas suvyniojama į ritinėlius. Tai ne tik taupo vietą, bet ir leidžia iškart matyti, kas guli lagamine, nereikia kapstytis.
4. Kosmetika – jau paruoštame krepšelyje
Šampūnas, dantų šepetėlis, kremai – visa tai laikoma atskirame maišelyje, kuris tiesiog perkeliamas iš vieno lagamino į kitą. Nebereikia kiekvieną kartą galvoti, ką dėti iš vonios spintelės.
5. Batai – ne daugiau nei du poros
Vieni patogūs kasdieniam vaikščiojimui, kiti – jei planuojamas vakaras ar renginys. Batai užima daugiausia vietos, todėl čia taupymas duoda didžiausią efektą.
6. Sunkiausi daiktai – apačioje, prie ratukų
Tai daugiau apie patogumą nešiojant, o ne apie greitį, bet patyrę keliautojai šio žingsnio nepraleidžia niekada. Lagaminas, kuriame svoris pasiskirstęs netolygiai, tiesiog blogiau valdomas.
7. Vienas tuščias maišelis nešvariems drabužiams
Paprastas dalykas, bet dažnai pamirštamas iki paskutinės kelionės dienos, kai staiga nebelieka kur dėti nešvarių marškinių. Jis įdedamas iš anksto, kelionės pradžioje, ne pabaigoje.
Vietoj lagamino – įprotis
Jei atidžiau pažvelgtum į visa tai, pastebėtum – nei viena iš šių taisyklių nėra apie greitį pačiu savaime. Jos apie tai, kad sprendimai priimami iš anksto, o ne panikos akimirką prieš išvykimą. Kai žinai, ką ir kur dėsi, penkiolika minučių tampa realybe, ne pažadu sau. O visa kita – tik praktika, kuri ateina po kelių kelionių, ne po vieno straipsnio.
