Antibiotikai kartais primena ugniagesius, kurie atvažiuoja gesinti gaisro, bet vandeniu aplieja ir tai, kas dar galėjo išlikti. Jie sunaikina bakterijas, dėl kurių susirgome, tačiau kartu nušluoja ir tą trapų, sunkiai atkuriamą pasaulį, kuris gyvena mūsų viduriuose – žarnyno mikroflorą. Po kurso žmogus dažnai jaučiasi keistai: pilvas burbuliuoja, nuotaika svyruoja, imunitetas tarsi susilpnėjęs. Tai nėra vaizduotė. Tai tiesiog signalas, kad viduje reikia iš naujo pasodinti sodą.
Pirma savaitė: nesistengti viską sutvarkyti iš karto
Didžiausia klaida, kurią žmonės daro baigę antibiotikų kursą – puola pirkti dešimt skirtingų probiotikų ir tikisi stebuklo per tris dienas. Mikroflora atsistato panašiai kaip miškas po gaisro: pirmiausia turi atsirasti dirva, tada žolė, tik vėliau medžiai. Pirmąją savaitę geriausia tiesiog stabilizuoti virškinimą – valgyti lengvai virškinamą maistą, vengti aštraus, keptas, alkoholio. Kostas sriuba, virti daržovės, ryžiai – nuobodu, bet veiksminga.
Šiuo laikotarpiu verta pradėti vartoti fermentuotus produktus – jogurtą be cukraus, kefyrą, raugintus kopūstus, jei organizmas juos toleruoja. Ne visi iš karto pajus lengvumą – kai kuriems iš pradžių net padaugės dujų. Tai normalu, kūnas tiesiog mokosi iš naujo priimti gyvas bakterijas.
Antra savaitė: prebiotikų metas
Jeigu probiotikai – tai sėklos, tai prebiotikai – trąša, be kurios sėklos tiesiog neišdygs. Skaidulos iš svogūnų, česnakų, porų, bananų, avižų – visa tai maitina jau esančias naudingas bakterijas. Antrą savaitę verta pamažu didinti skaidulų kiekį, bet ne staigiai – žarnynas nemėgsta staigmenų taip, kaip nemėgsta jų ir pats žmogus po pusryčių be kavos.
Šiame etape dažnai atsiranda pagunda griebtis papildų iš vaistinės. Tai neblogas sprendimas, tačiau verta rinktis tuos, kuriuose yra keli padermių tipai (Lactobacillus, Bifidobacterium), o ne vien vienas štamas su gražia etikete.
Trečia savaitė: įvairovė kaip gyvenimo būdas
Yra toks paprastas, bet dažnai pamirštamas principas – kuo įvairesnis maistas lėkštėje, tuo įvairesnė mikroflora žarnyne. Mokslininkai, tyrinėję žmonių, valgančių trisdešimt skirtingų augalinių produktų per savaitę, mikroflorą, pastebėjo, kad ji žymiai turtingesnė nei tų, kurie valgo tuos pačius penkis daržovių rūšis kiekvieną dieną. Trečioji savaitė – geras metas eksperimentuoti: pabandyti naują daržovę turguje, įtraukti sėklas, riešutus, ankštines kultūras.
Verta atkreipti dėmesį ir į miegą bei stresą – nors tai skamba kaip patarimas iš kiekvieno sveikatos straipsnio, žarnyno bakterijos tiesiogine prasme reaguoja į kortizolio kiekį kraujyje. Nervingas žmogus turi nervingą žarnyną.
Ketvirta savaitė: stebėti ir pritaikyti
Paskutinę mėnesio savaitę belieka stebėti, kaip organizmas reaguoja į visus pokyčius. Ar dingo pilvo pūtimas? Ar tuštinimasis tapo reguliaresnis? Ar sumažėjo alergijų ar odos bėrimų, kurie kartais taip pat susiję su žarnyno būkle? Jei atsakymai teigiami – galima tęsti tą patį režimą ir toliau, tik jau nebe kaip kursą, o kaip natūralų gyvenimo ritmą.
Jei simptomai išlieka, verta pasitarti su gydytoju – kartais po stipraus antibiotikų kurso reikia ilgesnio laiko arba specifinių tyrimų, kad būtų aišku, kas tiksliai vyksta.
Sodas, kurio niekada nebaigsi sodinti
Žarnyno mikroflora nėra projektas su aiškia pabaigos data. Tai greičiau nuolatinis santykis – kaip su sodu, kurį reikia laistyti, apravėti, kartais persodinti, bet niekada negalima palikti visiškai savieigai. Trisdešimt dienų – tai tik pradžia, pirmas ratas aplink lysves. Po jo ateina antras, trečias, ir taip toliau, kol rūpestis virsta įpročiu, o įprotis – savaime suprantamu gyvenimo būdu. Ir galbūt būtent tada, kai nustosime galvoti apie mikroflorą kaip apie problemą, kurią reikia išspręsti, ir pradėsime ją suvokti kaip gyvą, nuolat kintantį bendrininką savyje – tada ir pasijusime tikrai sveiki.
